Pagal struktūrą jie visų pirma skirstomi į šoninius motociklus (taip pat žinomus kaip šoniniai -įlaužimai), įprastus trijų ratų ratus (su vienu ratu priekyje ir dviem gale) ir atbulinės eigos triračius (su dviem ratais priekyje ir vienu gale). Pagal paskirtį jas galima suskirstyti į pagyvenusiems žmonėms skirtas transporto priemones (visų pirma skirtas asmeniniam judėjimui), krovinines trirates -rates (daugiausia krovininiam transportui) ir keleivines trirates -rates (daugiausia skirtas keleiviams vežti). Pagal energijos šaltinį jie skirstomi į vidaus degimo variklių modelius ir elektrinius modelius.
Pagal nacionalinius standartus triratis -mopedas apibrėžiamas kaip triratis{1}} motociklas, kurio variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3, o didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 40 km/h (priskirtas L2 kategorijai). Elektriniai triračiai{6}}račiai, kurių greitis yra nuo 25 km/h iki 50 km/h, priskiriami elektriniams mopedams; jie laikomi motorinėmis transporto priemonėmis ir turi turėti valstybinį numerį su baltais rašmenimis mėlyname fone ("mėlynoji plokštelė"). Vairuotojai privalo turėti F, E arba D kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Šios transporto priemonės skirtos vienam asmeniui, o vežti keleivius griežtai draudžiama. Norint valdyti triratį -mopedą, būtinas atitinkamas motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimas.